Rėmėjai

Reklama

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Knyga

IZABELĖ KUNDROTIENĖ

Pirmadienis, 13 Rugpjūtis 2018 12:43

DIENORAŠTIS

Izabelė Zaturskytė-Kundrotienė gimė 1931 m. Girdžių kaime, Jurbarko valsčiuje, Raseinių apskrityje. Šeimoje buvo šeši vaikai: Vincas, Kleopas, Stasys, Jonas, Izabelė, Antanas. Vincas 1948 m. buvo areštuotas už pagalbą partizanams ir išvežtas į Krasnojarsko krašto Norilsko kalėjimą, kalėjo septynerius metus. Stasys ir Kleopas pripažinti kariais savanoriais, Jonas pripažintas laisvės kovų dalyviu. Antanas trejus metus kalėjo Komijos lageryje. Motinai Magdelenai po mirties suteiktas Partizanų Motinos vardas.
Izabelė 1949 m. išvežta į Irkutsko srities Olchono rajoną. Į Girdžių k. grįžo 1958 m. Nuo 2002 m. gyvena Žiežmariuose (Kaišiadorių r.). Lietuvos partizanų ryšininkė Izabelė Kundrotienė yra pripažinta neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) laisvės kovų dalyve.

1945-ieji

Pirmą partizanavimo pavasarį šv. Velykas šventėme Miliušgirio miško viduryje – kartu su partizanais. Miškas nuo mūsų namų – per kilometrą. Susirinko daug jų šeimų narių. Atsinešėm velykinių vaišių, margučių.
Taip buvo gera kartu. Ir šiandien matau prie medžių sustatytus šautuvus, patiestas staltieses su įvairiu maistu, margučiais. Matau jų kupinus laimės, švytinčius veidus greta saviškių. Žalios minkštutės samanos, balti plukių žiedeliai... Niekas negalvojo, net nesusapnavo, kas bus po metų...Jie uniformų neturėjo, tik buvo prie rūbų ir kepurių trispalvės juostelės.

Tai truko kelias džiaugsmingas valandas, ir mes visi, atėję, skirtingais keliais į skirtingas puses išsiskirstėme. Tai buvo pirmas ir paskutinis toks mielas pašventimas. Partizanų buvo per dvidešimt. Toliau vis labiau stiprėjo persekiojimai.
Jie keisdavo stovyklavimo vietas, bet netrūko ir parsidavėlių, kurie sekė ir pranešinėjo už Judo grašius.
Žiemai jie buvo parsikėlę į miškus už Jurbarko, ten buvo įrengti bunkeriai.

Foto Klaudijaus Driskiaus

Daugiau ....

 

Nauji rėmėjai I

Pirmadienis, 13 Rugpjūtis 2018 12:23

Knygos „Girdžiai: istorijos atodangos“ rengimo darbai vyksta, aktyviai renkamos aukos. Skelbiame parėmusių knygos rengimo darbus aukotojų sąrašus.
2018 08 10 esame surinkę 6887 Eur. Nuoširdžiai dėkojame visiems mecenatams, rėmėjams, aukotojams.

Knygos rengimo darbus parėmė:

Mecenatai 2100 Eur
1. Laima ir Algimantas Liorincai 600 Eur
2. Rimantas ir Eligijus Pinaičiai 500 Eur
3. Onutė Neverauskienė 500 Eur
4. Gediminas Petraitis 500 Eur

Pagrindiniai rėmėjai 500 Eur
1. Jonas Reičiūnas 300 Eur
2. Gintautas Kundrotas 200 Eur

Rėmėjai 1650 Eur
1. Rimvydas Mikelaitis 150 Eur
2. Gediminas Norvilas 150 Eur
3. Kęstutis Skrickis 150 Eur
4. Mečislovas Leškys 100 Eur
5. Rimvydas Mockus 100 Eur
6. Marijos Vaičiūnienės dukra Daiva, sūnus Valdas ir Ksaveras Jonas Vaičiūnas 100 Eur
7. Nijolė Pinaitytė Babeckienė 100 Eur
8. Jūratė Zakaitė 100 Eur
9. Gintautas Mikelaitis 100 Eur
10. Alvydas Šimaitis 100 Eur
11. Leonida Greičiūtė 100 Eur
12. Romutė Kačiušienė 100 Eur
13. Mindaugas Dilys 100 Eur
14. Leonardas Klioštoraitis 100 Eur
15. Saulytis Steponaitis 100 Eur

Aukotojai 620 Eur
1. Liuda Petraitytė Minkuvienė 50 Eur
2. Liudas Petraitis 50 Eur
3. Virginijus Ušinksas 50 Eur
4. Stasys Pocius, Prano 50 Eur
5. Stasys Pocius 50 Eur
6. Zigmas Pernarauskas 50 Eur
7. Daliutė Saulėnienė 50 Eur
8. Birutė ir Raimundas Dikšaičiai 50 Eur
9. Romas Bertulis 50 Eur
10. Antanas Bačiulis 30 Eur
11. Vytas Mačiulis 20 Eur
12. Jūratė Šedauskienė 20 Eur
13. Ona Patašienė 20 Eur
14. Sabaliauskienė Danutė 20 Eur
15. Salomėja ir Alfonsas Mickūnai 20 Eur
16. Stanislovas Feiza 20 Eur
17. Morta Lostienė 20 Eur

VMI pervesti 2 % už 2016 metus 517 Eur
Jurbarko raj. savivaldybė s administracija 500 Eur
Jurbarko raj. savivaldybės administracija 1000 Eur

Darbais gauta parama –  Rita Dzedulionienė – Kundrotaitė 200 Eur (lankstinukų, plakatų, padėkos kortelių maketavimas).
Už spaudinius mokėjo Liudmila Norkaitienė 150 Eur (lankstukų, plakatų, padėkos kortelių spausdinimas).

 

 
 

Nauji rėmėjai

Pirmadienis, 09 Balandis 2018 19:38

Knygos „Girdžiai: istorijos atodangos“ rengimo darbai vyksta, aktyviai renkamos aukos. Skelbiame parėmusių knygos rengimo darbus aukotojų sąrašus. 2018-04-09 esame surinkę 4728 Eur. Nuoširdžiai dėkojame visiems rėmėjams, aukotojams.

Nauji rėmėjai: A. Šimaitis, (100), K. Skrickis, (150), J. Zakaitė (V. ir K. Petraičių anūkė) (100), L. Greičiūtė, (100), B. ir R. Dikšaičiai (50), G. Mikelaitis (100). Labai dėkojame!

 
 

Skirkite 2% paramos knygai apie Girdžius

Ketvirtadienis, 15 kovas 2018 00:00

Sveiki, visi mylintys Girdžius, visi neabejingi Girdžiams, visi Girdžiškiai ir Girdžiečiai, Girdžiškių ir Girdžiečių :-) giminės ir artimieji! (iš tikrųjų – visai nesudėtinga ištarti :-)) Knygos apie Girdžius leidybai - Girdžių bendruomenės sąskaita Jurbarko kredito unijoje LT125013300014000162.

Bendruomenė gali gauti 2%. O dabar pats laikas jau prašyti 2%. – Būtinai nurodyti „Knygai apie Girdžius“. Kodas 300569759. Skirkite patys, paraginkite kitus, paskleiskite žinią apie Girdžių knygą! AČIŪ!

 

 
 

Zigmas Toliušis. Pastangų ir vargų kronika. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)

Ketvirtadienis, 01 kovas 2018 21:30

Zigmas Toliušis

Pastangų ir vargų kronika. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)
Atsiminimų ištrauka. Iš rengiamos knygos „Girdžiai: istorijos atodangos“

Zigmas Toliušis (1889–1971) – žymus teisininkas, politikos ir visuomenės veikėjas. Gimė Miliušių dvare, Girdžių seniūnijoje. Baigė Kauno gimnaziją, Peterburgo universiteto teisės fakultetą. 1922–1927 m. buvo tris kartus išrinktas į Lietuvos Seimą, kur vadovavo Valstiečių liaudininkų frakcijai. Lietuvos teisininkų draugijos valdybos pirmininkas. Advokatų tarybos pirmininkas (1941–1944). Sovietų okupantų keturis kartus suimtas, kalintas, buvo ištremtas į Sibirą. Grįžo į Lietuvą 1955 m. Išleido keletą brošiūrų teisės klausimais, atsiminimų (likę rankraščiai) apie Miliušių dvarą, apie žymius XX a. pirmosios pusės Lietuvos visuomenės veikėjus (Steponą Kairį, Feliciją Bortkevičienę, Augustiną Voldemarą, Mykolą Krupavičių, Vincą Krėvę ir kitus). Atsiminimuose pažymėjo: „Esu laimingas ir džiaugiuos, kad pajėgiau pakelti gausingus smūgius, galėjau atsilaikyti nuo gąsdinimų bei gundymų ir likau ištikimas laisvos Nepriklausomos Lietuvos ir demokratijos idealams“.

Z. Toliušis mirė Kaune. Palaidotas Girdžių kapinėse.
Z. Toliušio atsiminimus iš rankraščio „
Pastangų ir vargų kronika. Gyvenimo kelio pradžia (1889–1921)“ parengė Vytautas Lekutis. Pateikiame atsiminimų, kurie bus paskelbti knygoje „Girdžiai: istorijos atodangos“, ištrauką.

Daugiau ....

 
 
  •  
  •  Pradžia 
  •  Ankstesnis 
  •  1 
  •  2 
  •  Sekantis 
  •  ir 
  •  

Puslapis 1 iš 2