V. Lekučio virtuali paroda ,,Girdžių istorija nuotraukose''

 Šiais metais sukanka 460 metų, kai pirmą kartą buvo paminėti Girdžiai. Minėdami šią sukaktį , Girdžių kaimo biblioteka bei  kraštotyrininkas, bibliofilas  V. Lekutis parengė virtualią parodą ,,Girdžių istorija nuotraukose''.

Parodoje eksponuojamos iš V. Lekučio asmeninio archyvo surinktos nuotraukos iš įvairių Girdžiuose veikusių organizacijų gyvenimo. Tai moterų draugijos, jaunųjų ūkininkų ratelio, šaulių ir pavasarininkų sąjungos. Apie šių organizacijų veiklą rašė ir to meto periodinė spauda. Žinučių paskelbė laikraščiai ,,Vienybė", ,,Moteris", ,,Trimitas", ,,Rytas", ,,Šaltinis" ir kt. Šių straipsnių kopijos taip pat eksponuojamos parodoje.

   Parodoje eksponuojama nemažai nuotraukų apie advokatą Z. Toliušį, jo brolius ir seseris, tėvus, jo mokytojavimo metus Miliušių dvare;  Girdžiuose dirbusius kunigus, Jurgeliškių kaime gimusius ir iš Červenės žudynių išsigelbėjusius kunigus A. ir P. Petraičius, iš Jokūbaičių kaimo kilusį kunigą St. Petraitį, buvusį Vatikano laikraščio ,,L, Observatore Romano" administratorių. Yra keletas nuotraukų iš išlikusių Miliušių dvaro pastatų, kuris buvo vokiečių karo aviacijos sudegintas 1941m. birželio mėnesį, nes ten buvo apsigyvenę rusų kariai, statę įtvirtinimus prie Girdžių. Eksponuojamos ir buvusio Girdžių gyventojo B. Feizos surinktos senųjų Girdžių mokyklos pastatų, Girdžių choristų, savanorių nuotraukos.

   Girdžių apylinkų partizanai dalyvavo Gaurės ir Girdžių miestelių užėmimuose, keletas jų 1949m. žiemą lydėjo pro šį kraštą apygardų vadus į partizanų vadų suvažiavimą Minaičiuse (Radviliškio raj.). Tai irgi atsispindi nuotraukose.

   Yra nuotraukų ir iš kasdieninio girdžiečių gyvenimo.

 

 

                                                                                                  Girdžiai 1938m.

g1

 

 

 

     

 

    

 

 

 

 

 

 

g3 1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

g3 2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

g4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

100 - Kopija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 g65

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

g11

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

g12

 

 

 

 

 

 

 

 

 

     

 

 

 

 p8

 

 

 

 Girdžių klebonija apie 1927m.  Ant laiptų kunigas A. Alseika.

 

 

 

 

 

m23

 

 

 

 

   Girdžių klebonija 1992m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m45

 

 

 

 

 

 

   

    Kunigas Matas Miežinis – 1851-1929m.

    Girdžių filialistas 1890-1898m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

67

 

 

 

    Kunigas Juozas Jovarauskas gimė 1882 05 28 Butrimų kaime.

   Sėdi : kun. Juozas Jovarauskas, Vincenta Jovarauskaitė - Bajerčienė (buvusi mokytoja). Viršuje iš kairės: Ona Jovarauskaitė, Jonas Jovarauskas, Vincas Balčius.

 

 

 

 

 

 

 

69

 

 

 

 

 

 

 

    

    Girdžių klebonijoje. Viršuje viduryje -kunigas Antanas Petraitis ir jo brolis Jonas. Žemai viduryje  - kun. A.  Alseika apie 1934.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m24

 

 

 

 

 

 

 

   Naujasis Girdžių klebonas Zenonas Gelažius (kairėje) ir kunigas A. Alseika prie Girdžių klebonijos apie 1935m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   Kunigas Martynas Jonaitis, organizavęs Jurbarko krašto savanorius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

66

 

 

 

 

 

 

 

     Iš Jokubaičių kaimo yra kilęs ir kunigas salezietis Juozas Kisielius. Jis gimė 1910. 1937 metais išvyko į Italiją mokytis ir nuo to laiko nebuvo lietuvoje. Gyvena Meksikoje. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo  į Girdžius atvyko 1992m. rugpjūčio 9d. Girdžių bažnyčioje laikė šv. Mišias.

     Nuotraukoje - kun. J. Kisielius su seserimi Girdžių kapinėse, 1992-08-09.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 l5

 

 

 

   Kunigas St. Petraitis savo darbo kambaryje 1957m.

 

 

 

 

 

 

 

m43

 

 

 

 

  St. Petraičio kapas. Avilos kapinėse Italijoje.

 

 

 

 

 

 

 

m

 

 

 

  Girdžių parapijos choras 1939 09 24.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

l6

 

 

 

 

 

 Buvusi vienuolė, sovietų lagerio kalinė Ona Vabalaitė.

 

 

 

 

 

l4

 

    Vabalų šeima (trūksta Leono)

   Iš dešinės į kairę pirmoje eilėje:

   1)Pranciška (1903); Petronėlė Vabalienė, Zuzana, Adelė.

  Antroje eilėje iš dešinės į kairę:1)Dominikas (miręs 1940 01 05); 2)Ona, vienuolė, Marijampolės vienuolyne, g. 1900m. , už religinių simbolių platinimą, nuteista 8m. kalėti. Po kalinimo darbavosi prie bažnyčių; 3) Morta, vienuolė, Marijampolės vienuolyne, po vienuolių išvaikymo  dirbo med. sesele; 4)Rozalija.

 

 

 

 

 m46

 

 

Iš kairės į dešinę:

  1.      1)Morta Vabalaitė, 2)Petronėlė Vabalaitė, 3)Ona Vabalaitė.

Antroje eil. 1)Pranciška Vabalaitė, 2) Leonas Vabalas Raseiniuose prie statomo namo.

 

 

 

 

 

 m25

 

 

 

 

 

 

 

 

  Teisininkas Leonas Vabalas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

l7

 

 

 

 

 

 

  

 

    Girdžiuose tiltą per Mituvą  statant  kunigas A. Alseika ir inžinierius Mikalauskas apie 1934metus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 m27

 

  Kazimiero Globio vestuvės.

Iš kairės į dešinę: 1) ?, 2) kun. Ant. Petraitis, 3)Kun. A. Alseika.

Antr. eil. 3)kun. Vincas Byla 4) Kotryna Bylaitė –Globienė (kun. V. Bylos sesuo), 5)Kazimieras Globys.

Iš dešinės į kairę stovi – 1)Pranciška Bylaitė, o iš kairės į dešinę sėdi 1)Byla, (kun. V. Bylos brolis).

 

 

 

 

 m28

 

 

 

 

  Kazimiero Globio vestuvės.

 

 

 

 

 

 

 

46

 

     Girdžių šauliai ir šaulės. 1925m. liepos 10 d.

   Viršuje iš kairės: 3) Leonas Pocevičius, trečioje eilėje iš kairės:8) Genė Aksamitauskaitė, 9)Ona Ramanauskaitė.

    Viršuje iš dešinės į kairę: 2) Kleopas Norkus, 4)Pranas Daulenskas.

 

 

 

 

 

 

m14

 

 

 

   Girdžių šaulių būrio taryba. 1936m. gegužės 3d.

   Pirmoje eilėje iš kairės: 1)Ona Pipirienė, 2)Vincas Pipiras, 3)Pranciška Juškytė.

    Stovi iš kairės )Izidorius Puišys, 2) Kazimieras Kairys.

 

 

 

 

 

 

 

 

pl56

 

 

 

 

  Vasarą šauliai lankoje rengdavo šaudymo pratybas. 1938m.

 

 

 

 

 

 

 

 

112

 

 

 

 

   Girdžių šaulių būrio šventė mokyklos aikštelėje apie 1938m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 m15


 

 

     Girdžių šaulių būrio šventė. Šventėje dalyvavo ir Skirsnemunės šaulių būrys. 1939m.

 

 

 

 

 

 

 

m12

 

 

 

 

 

    Girdžių šaulių būrio vadas Vincas Pipiras (dešinėje) ir Raseinių apskrities šaulių viršininko pavaduotojas Butėnas. 1939m. Girdžiai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m16

 

 

 

    

   Jaunieji Girdžių šauliai 1940 metais.

 

 

 

 

 

 

 

m9

 

 

 

 

 

 

    Leonas Pocevičius - Papunis - gimė 1904m. Gudelių k. Nepriklausomybės kovų dalyvis, šaulys. Suimtas 1947m. Grįžo iš lagerio palaužta sveikata. Mirė 1980m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 m13

 

 

 

 

 

    Lietuvių tautininkų sąjungos Girdžių skyrius įsikūrė 1927m. gegužės mėn. ir pradėjo savo veiklą turėdamas 23 narius. Pirmasis skyriaus pirmininkas buvo ūkininkas Jonas Jovarauskas.

    J. Jovarauskas gimė apie 1897m. Butrimų kaime. Turėjo 26 ha ūkį, malūną, lentpjūvę, (kuri 1939m. sudegė).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

44

 

 

 

   Girdžių ,,Pavasario'' kuopa. 1932m. birželio 12d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 41

 

 

 

   Girdžių pavasarininkų būrelis 1934m.

 

 

 

 

 

 

 

 51

 

 

 

 

 

    Girdžių pavasarininkų kryžių pašventinus. Kryžių bučiuoja Vincenta Bylaitė - Petraitienė. 1934m. rugpjūčio 15d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

   gir

 

 

 

 

 

Girdžių pavasarininkų kryžius pastatytas 1934m. rugpjūčio 15d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 42

 

 

 

   Girdžių pavasarininkai klebonijos sode švenčia savo kuopos įkūrimo 15-ąsias metines. 1937m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 43

 

 

 

 Girdžių  ,,Pavasario'' kuopos ekskursantai Vytėnuose. 1937m. liepos 11d.

 

 

 

 

 

 

 25

 

 

 

   Girdžių Jaunųjų ūkininkų ratelio ekskursija Kaune 1938m.

 

 

 

 

 

 

 

m17

 

 

 

 

    Girdžių ir Jurbarko ūkininkių ekskursija 1938m. vasarą.

 

 

 

 

 

 

 

 

n2

 

 

 

 

 

 

 

     Jonas Antanaitis, gimė 1897m. Pažėrų k. 1923m. sausio mėn. dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime.

    Jonas Antanaitis vokiečių kario uniforma 1917 02 28. Mirė 1961m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

59

 

 

 

 

 

 

   Dešinėje - Girdžių krašto knygnešys Kazimieras Pečkaitis (gim. 1869m. Butrimų k. -1937m.) Būdamas Miliušių dvaro eiguliu jis nešė knygas iš Prūsijos ir jas slėpdavo keturkamienėje Tauršilio pušyje. Jas iš čia pasiimdavo ir toliau platindavo kiti knygnešiai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 kweturk

 

 

 

 

 


  Keturkamienė Tauršilio pušis, kurioje K. Pečkaitis slėpdavo draudžiamą literatūrą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

53

 

 

 

 

 

 

  

  Buvęs Kazimiero Pranskaičio ūkis, kuriame apie 1924-1925 metus veikė mokykla.

 

 

 

 

 

 

 52

 

 

 

    Buvęs Vinco Daulensko namas, kuriame apie 1925-1928 metus veikė mokykla. Gudelių k.

 

 

 

 

 

 

 

 

55

 

 

 

 

 

   Buvęs Petro Klimaičio namas, kuriame apie 1929m. ir apie 1931metus buvo įsikūrusi mokykla. Mokytojavo A. Puišienė ir S. Orentas.

 

 

 

 

 

 

56

 

 

 

 

   Ūkininko, Girdžių tautininkų pirmininko ir 1941m. tremtinio Jono Jovarausko sodyba, kurioje apie 1930m. veikė mokykla. Butrimų k. 1992m. nuotrauka.

 

 

 

 

 

 

 

29

 

 

 

 

   Buvęs Juozo Daulensko namas, kuriame veikė mokykla (1932-1933 metais).

 

 

 

 

 

 

 

ScanImage024

 

 

 

 

 

 

   Prie senosios Girdžių mokyklos, 1939m. Salomėja Bosaitė - Petraitienė, Romualdas Pipiras. Tarpduryje mokytoja O. Pipirienė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m42

 

 

 

 

 

   Romualdas Pipiras 1939m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

230

 

 

 

 

   1935 metais atidaryta Girdžių mokykla. Šiame pastate veikė iki 1978 metų.

 

 

 

 

 

 

 

 45

 

 

 

     Girdžių mokyklos statyba apie 1954m. (Antrasis pastatas)

 

 

 

 

 

 

 

54

 

 

 

 

 

 

    Pirmasis mokytojas Jokūbaičių kaime buvo Juozas Sabas (po Pirmojo pasaulinio karo).  Jis  kurį laiką (apie 1940m.) mokytojavo Skirsnemunėje. Iš Pasvalio buvo išvežta į Sibirą, kur 1942m. ir mirė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

pa14

 

 

 

 

 

 

  Mokytoja Aleksandra Puišienė su šeima. A. Puišienė Girdžiuose mokytojavo iki 1940 metų. Vėliau dirbo Jurbarke. Apie 1950m. grįžo į Girdžius ir čia mokytojavo iki 1960 metų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 p13

 

 

 

    Mokytojas S. Orentas su mokiniais Girdžiuose.

 

 

 

 

 

 

 

p13

 

 

   Girdžiuose trijų mokyklų mokiniai ir mokytojai. Viršuje, kairėje - Girdžių mokytojas S. Orentas.

    Viduryje iš kairės į dešinę - Paantvardžio mokytoja Malvicienė, kun. A. Alseika ir Dargių mokytoja Saročkaitė.

 

 

 

 

 

p16

 

 

 

 

 

   Girdžių pradžios mokyklos mokiniai. Viduryje - kun. S. Jurgelevičius ir mokytoja Sofija Arminaitė.

 

 

 

 

p11

 

 

 

    Girdžių pradžios mokyklos mokiniai ir mokytoja, 1931m.

 

 

 

 

 

 

 

 

p10

 

 

   Girdžių pradžios mokyklos ,,artistai''. Vaidinimas ,,Išvadavo''. Dešinėje sėdi mokytojas V. Pipiras.

   Sėdi iš dešinės į kairę: 1)Jusčius.

   Viršuje stovi iš kairės į dešinę: 1)Genė Pranskaitytė, 2)Alfonsas Janušas, 3)?, 4)Anelė Steponaitytė, 5)Juozas Steponaitis, 6)?, 7)mok.V. Pipiras.

 

 

 

 

 p17

 

 

     Girdžių ir Dargių pradžios mokyklų mokiniai ir mokytojai po ketvirto skyriaus egzaminų.

     Sėdi iš kairės: 1) tėvų komiteto pirmininkas Petraitis, 2)mokytojas V. Pipiras, 3) kunigas A. Alseika, 4)mokytoja Saročkaitė, 5)? , 6)mokytoja O. Pipirienė, 7)mokytojas Balčytis. 1937m.

 

 

 

63

 

   Girdžių bei Dargių pradžios mokyklų mokiniai po šešto ir ketvirto skyriaus baigiamųjų egzaminų. 1940m.

 

 

 

 

 

p4

 

 

 

 

 

 

 

  K. Binkio knyga ,,Naujoji Lietuva'' mokyklos baigimo proga dovanota J. Norvilui ir užrašyta Girdžių pradžios mokyklos vedėjo Vinco Pipiro.

 

 

 

 

 

 

 

 

 m18

 

 

 

 

 

 

   Iš kairės: Miliušių dvaro matininkas Sabas, dvaro administratorius Juozas Toliušis,  stovi Mančinskis, dvaro ūkvedys, senoji Miliušių dvaro savininkė Sofija Vakselienė. 1886m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21

 

 

 

 

 

     Juozas Toliušis 1843-1911m.  J. Toliušis Miliušių dvare tarnavo ūkvedžiu, o vėliau valdytoju - iki pat mirties.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

57

 

 

 

 

    Liudvika Abromavičiūtė - Toliušienė.

   Juozo Toliušio žmona buvo kilusi iš gretimo Būdų dvarelio. Mirė 1937m. Ji daugiausia rūpinosi vaikais, jų mokymu. Reikėjo daug pastangų ir sumanumo, kad visi penki vaikai baigtų aukštąjį mokslą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m5

 

 

 

 

 

   Toliušių gimtasis namas Miliušiuose apie 1908m.

 

 

 

 

 

 

 

89

 

 

 

 

 

 

   Zigmas Toliušis (1889-1971m.)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

122

 

 

 

 

 

  Zigmo Toliušio mokytojavimo Meisnerio dvare Miliušiuose apie 1910m.

 Iš kairės: Zigmas Toliušis studento uniformoje, aukštai (medyje) Elena Meisnerytė, guvernantė, prancūzė Lidija Frei, Aleksiejus Meisneris.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

 

 123

 

 

 

 

 

     1964m. vasara Kaune. Dešinėje - Zigmas Toliušis. viršuje dukra Erika. Kairėje pusėje sėdi - žmona -  su anūkais.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

473

 

 

 

    Zigmas Toliušis mirties patale. Kaunas, 1971m. prie karsto Z. Toliušio brolis Izidorius (taip pat advokatas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 122

 

 

 

 

 

     Izidorius Toliušis. 1945m. suimtas ir nuteistas. Kalėjo Vorkutoje. Iškalėjęs savo bausmės laiką - iki 1954m. rugsėjo 19d. buvo ištremtas į Krasnojarską. Į Lietuvą grįžo tik 1965m. Mirė Kaune 1975baladžio 16d.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

62

 

 

 

 

 

 

 

 

    Liuda Toliušytė - Raupienė. Žymi visuomenininkė, ilgus metus buvo Kauno moterų labdaos draugijos pirmininkė. Po pirmojo pasaulinio karo vertėsi prekyba, turėjo ,,Aušros'' knygyną ir drauge su vyru Jonu Raupiu leido knygas.

    1948m. gegužės mėn. ištremta į Sibirą. 1956m. grįžo į Lietuvą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 61

 

 

 

   Nepriklausomybės kovų dalyvis, karininkas,  ,,Lietūkio'' valdybos pirmininkas. 1940m. suimtas. Kalėjo tauragėje.  Prasidėjus karui išsilaisvino, tačiau žuvo vokiečiams bombarduojant Tauragę -1941m. birželio 23d.

 

 

 

 

 

 

 

 



 

pp

 

 

 

 

 

   Taip atrodė 1992 metais buvęs Levados dvaro pastatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

p3

 

 

 

 

 

  Miliušių dvaro sandėlys 1999 metais.

 

 

 

 

 

 

 

pl2

 

 

 

 

  Miliušių dvaro sandėlys su statybos datomis virš durų.

 

 

 

 

 

 

 

 

pl1

 

 

 

 

    Miliušių dvaro kumetyno pastatas. 1999m. Priešais šį pastatą stovėjo dvaro arklidės.

 

 

 

 

 

 

 

 m11

 

 

 

 

 

   Netoli Girdžių 1941metų pavasarį statyti rusų įtvirtinimai.

 

 

 

 

 

 

 

Girdžių krašto partizanai

 

m30

 

 

   Girdžių partizanų būrys 1945m. vasara.

 

 

 

 

 

 

 

m32

 

 

 

 

    Girdžių partizanų būrys, 1945m. vasara.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m36

 

 

 

  Pavidaujo būrio partizanai lydi partizanų vadus į pasitarimą, 1949m. vasario mėn.

 

 

 

 

 

 

 

 

m37

 

 

 

   Užnemunės apygardų vadus lydint į suvažiavimą, 1949m.

 

 

 

 

 

 

 

m35

 

 

 

  Pavidaujo būrio partizanai.  1949m. vasara.

 

 

 

 

 

 

 

m20

 

 

 

 

  

  Iš kairės: Antanas Blažaitis - Zigmas, J. Žagaras - Girdenis, Jonas Vilčinskas - Algis, Svajūnas.

 

 

 

 

 

 

 

 m34

 

 

 

   Iš kairės: 1) Izidorius Kvedys - Saulius, 2) ? , 3) Juozas Žagaras -Girdenis, 4) Antanas Blažaitis- Zigmas.

 

 

 

 

 

 

m40

 

 

 

 

 

 

   Iš kairės: stovi - Telesforas Kisielius-Bitinas, Pavidaujo būrio vadas, žuvęs 1946 02 13 Ridikiškiuose, Eržvilko valsčiuje, pas Jackį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m38

 

 

 

 

 

    Gaudentas Kisielius - Tomas- gimė 1915m.  Kavoliuose. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Kadugio -Ąžuolio kuopos vadas. LLA karinio dalinio organizatorius. Mirė Lukiškių kalėjime (Vilniuje).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m39

 

 

 

 

 

 

   Bronius Mikelaitis - Rickus - gimė 1916m. Naujininkų k. 1945 lapkričio 11d. puolant Girdžius po stribų būstine padėjo prieštankinę miną. Suimtas. Nuteistas 25 metams. Mirė 1993m. Kaune. Palaidotas Girdžiuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m29

 

 

 

 

 

 

    Mečislovas Pocevičius - Puškinas gimė 1925m. Gudelių k. Vadovavo būriui. Du kartus sužeistas. Rašė eiles. Žuvo mūšyje 1949 05 31 Paslauskinės miške, prie Stakių.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 m1

 

 

 

 

 

 

    Klemensas Juškys  (Žaibas) - gimė 1925m. Paantvardžio k. , žuvo 1949 05 31 Paslauskinės miške, prie Stakių kartu su M. Pocevičiumi (Puškinu).

 

 

 

 

 

 

 

 

 m33

 

 

 

 

 

 

 

   Pranas Novertaitis - gimė 1926m. (?) Gudelių k. žuvo 1946m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m31

 

 

 

 

   Bronius Aksamitauskas (Toleikis)- gimė 1928m. Jokubaičių k. Partizanas nuo 1948m. Kovojo Pavidaujo būryje. Suimtas ir nuteistas 25m. Žuvo SSSR lageryje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

m6

 

 

 

 

 

     Vytautas Puišys ( Dobilas) - gimė 1930m. Jokūbaičių k. Partizanas nuo 1951m. Iš sovietinės armijos grįžęs atostogų į ją negrįžo - išėjo į mišką. Žuvo 1951 06 19 Dargaitėlių k.  Vytautas Puišys - kairėje.

   Dešinėje - Vytautas Mačiulis, gyvenantis Girdžiuose.

 

 

 

 

 

 

 

 Leidiniai rašę apie Girdžius:

 

pa1

 

 

 

 pa2

 

girdziai1

 

 

 girdziai2

 

 girdziai3girdziai4

 girdziai5

 

girdziai6

 

gidziai8 - Kopija

 

gidziai9

 

girdziai10

 

 

gidziai11

 

 

 

girdziai30 - Kopija 3

 

girdziai15

 

girdziai15 - 2Kopija

kopija16

 

 kopija16 - 2Kopija