KELIONĖ Į TELŠIUS

    Girdžių bendruomenės centras ir Girdžių kultūros skyrius sėkmingai įvykdė VBT (Vietos bendruomenės tarybos) sprendimą pristatyti krašto tapatumą, kultūrinę veiklą, bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos bendruomenėmis. Įgyvendinant šią veiklą aktyviems Girdžių seniūnijos gyventojams buvo suorganizuota išvyka į Žemaitijos kraštą. Kelionę finansavo Jurbarko rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aktyvius, kultūrinėje, visuomeninėje ar sportinėje veikloje dalyvaujančius Girdžių seniūnijos gyventojus į kelionę pakvietė Jurbarko KC Girdžių skyriaus darbuotojai A. Vizbara ir L. Zdanavičienė. 

DSC 0122

Kelionės programą bei susitikimus organizavo Girdžių bendruomenės centro narė O. Vaitiekūnaitė ir Girdžių seniūnijos pavaduotoja R. Kačiušienė. Į kelionę spalio 12 d. išvyko 36 Girdžių seniūnijos gyventojai. Pirmasis ekskursijos dalyvių sustojimas buvo iškiliausioje Žemaitijos vietoje – prie Medvėgalio piliakalnio. Entuziastingai užkopę į Maironio apdainuotą piliakalnį, pasigrožėjome įspūdinga panorama, pozavome bendrai nuotraukai. Viena iš kelionės organizatorių O. Vaitiekūnaitė išvykos dalyviams pristatė kelionės programą bei tikslus.

 

   

    Tolimesnis kelionės tikslas – Telšiai. Nors Žemaitijos sostinė pasitiko gausiu rudenišku lietumi, jis nepakeitė mūsų planų. Pažintį su miestu pradėjome pėsčiomis nuo centro – Turgaus aikštės. Ekskursijos dalyvius smagiai nuteikė tarmiškai kalbantis Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus atstovas, kuris papasakojo miesto istoriją, parodė gražiausias miesto vietas. Žemaitijos sostinė išsiskiria skulptūrų gausa ir originalumu. Jas sukūrė Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto absolventai. Sudomino jau pats pirmasis objektas – bronzinis medalis „Kodas“, kuriame yra užkoduota informacija, tad besidominčiam turistui reikia pagalvoti, kaip ją atskleisti. Toliau vieną po kitos apžiūrėjome kitas skulptūras: „Meškos pėdą“, „Žydukus“, „Žemaitijos gaublį“, „Lietuvių skaliką“, „Rotušės šulinį“ ir kt. Visiems patiko skulptūra – žaidimas „Pažink Žemaitijos sostinę“. Kai kurie girdžiškiai taip įsijautė į žaidimą, kad šmaikščiam gidui teko pasistengti ekskursijos dalyvius sudominti, kad šie patrauktų link kitos miesto įdomybės - Didžiosios žemaičių sienos, saugančios Insulos kalvos šlaitą. Šioje sienoje įamžinti svarbiausi Žemaitijos istorijos įvykiai. Keliaudami toliau apsilankėme Telšių amfiteatre, įrengtame ant Masčio ežero kranto. Tai mėgstama miestelėnų vieta, kurioje vyksta įvairios šventės, renginiai, koncertai, net žiūrimi kino filmai, liftu galima nusileisti į ežero pakrantę. Po to pasukome Telšių katedros link. Katedros aikštėje apžiūrėjome bronzinį miesto maketą, skirtą akliesiems, pasigrožėjome Telšių katedros Garbės vartais bei pastato architektūra, o ekskursiją po miestą baigėme prie katedros reljefinių durų, kuriose meniškai pavaizduota Žemaitijos krikšto istorija.

    Mieste yra ir daugiau lankytinų vietų, tačiau rudens diena nėra ilga, o jau ir pietų metas atėjo. Kokia būtų kelionė neparagavus tradicinių žemaitiškų patiekalų? Pasivaikščioję po rudenišku lietumi palaistytą Telšių senamiestį, girdžiškiai užsuko į svetingą ir jaukią „Bočių užeigą“, kurioje jau laukė patiekti žemaitiški valgiai – cibulynė, kastinys, kleckai ir kiti užkandžiai.

   Po pietų nuvykome į naujai atgimusią Biržuvėnų dvaro sodybą, kuri įsikūrusi vaizdingame Virvytės upės slėnyje. Bendruomenės atstovė supažindino su dvaro sodyba, papasakojo apie ten gyvenusią grafų Gorskių giminę. Nors po gaisro 2004 m. dvaras buvo atstatytas šiuolaikinėmis medžiagomis, tačiau kiek galima buvo išlaikyta autentika. Dvaro teritorijoje aplankėme šešias sakralines bei mitologines vietas: koplytstulpį su išdrožta šventojo skulptūrėle, Gorskių šeimos kapines, vokiečių karių kapines, medinį skenduolių kryžių, Biržuvėnų piliakalnį, Laumės pėdos šaltinį.

Tolimiausias išvykos taškas - garsusis Šatrijos piliakalnis. Tai žymiausia ir labiausiai turistų lankoma Telšių rajono kalva. Deja, negalėjome pasigrožėti nuo piliakalnio atsiveriančiais vaizdais, nes pakilęs rūkas tarsi storu neperregimu apklotu dengė visas apylinkes. Nusprendėme, kad tai raganų darbas, nes būtent ant šito kalno, anot vietinių gyventojų, jos mėgsta susirinkti per Jonines. Tačiau šis gamtos kaprizas nesugadino geros nuotaikos, nesumenkino kelionės metu patirtų išgyvenimų.

 

    Grįždami namo gyvai aptarėme kelionės įspūdžius, pasakojome linksmas istorijas. Turiningai praleistas laikas, malonus ir draugiškas bendravimas tarsi dar labiau sujungė bendruomenės žmones, sutelkė bendram norui ir pasiryžimui visiems kartu siekti, kad Girdžiuose gyventi būtų visiems jauku ir smagu. O tai, ką gražaus ir gero pamatėme kitose Lietuvos vietose, pritaikyti ir savo miestelyje, bendruomenės gyvenime.

 

    Girdžiškiai liko dėkingi organizatoriams už smagiai ir prasmingai praleistą laiką, galimybę geriau pažinti savo kraštą ir vieniems kitus. Už įamžintas akimirkas dėkojame Inesai Bosaitei.

 

Kelionės dalyvių mintys

 

 

 

 

Nuotraukų iš kelionės rasite Fotogalerijoje